2017-10-24

Apie baltymus, angliavandenius ir riebalus

2011-03-30 Autorius:  
Kategorija: Sveikata

Baiginėjant visus dietos etapus ir žengiant į kasdienį gyvenimą reikia ruoštis maitintis sveikai, kokybiškai ir niekad negrįžti prie buvusio svorio :)

Baltymai

Baltymai yra pagrindinė organizmo statybinė (plastinė) medžiaga. Jie sudaryti iš aminorūgščių. Aminorūgščių sudėtis ir išsidėstymas baltymo molekulėse skirtingos rūšies baltymuose būna labai įvairi. Kai kurios aminorūgštys yra sintetinamos žmogaus organizme – tai pakeičiamos aminorūgštys, kai kurios nesintetinamos – tai nepakeičiamos aminorūgštys. Nepakeičiamas aminorūgštis žmogus būtinai turi gauti su maistu, pakeičiamų aminorūgščių kiekį taip pat būtina papildyti su maistu. Nepakeičiamos aminorūgštys – tai leucinas, izoleucinas, lizinas, metioninas, fenilalaninas, treoninas, triptofanas, valinas, augančiam organizmui nepakeičiama aminorūgštis yra ir histidinas. Įvairiuose maisto produktuose aminorūgščių kiekiai yra skirtingi. Laikantis sveikos mitybos įvairumo principo, t.y. vartojant įvairius maisto produktus, galima patenkinti visų aminorūgščių poreikį. Nepakeičiamų aminorūgščių daugiausia yra gyvūniniuose baltymuose. Augaliniuose baltymuose daugiau pakeičiamų aminorūgščių. Gyvūniniai baltymai biologiškai vertingesni, nes juose, lyginant su augaliniais baltymais, yra daugiau tokių aminorūgščių kaip triptofanas, lizinas ir turinčių sieros. Su maistu žmogus turi gauti visas aminorūgštis, kadangi organizmui reikalingi mišrūs baltymai – ir augaliniai, ir gyvūniniai.

Suaugusio žmogaus kilogramui kūno masės per parą reikia apie 0,75 g baltymų, nepriklausomai nuo amžiaus. Apie pusę reikiamų baltymų reikėtų gauti su gyvūniniu maistu, nes jame yra daugiau nepakeičiamų aminorūgščių.

Pats vertingiausias yra kiaušinio baltymas. Jo aminorūgščių sudėtis ir tarpusavio santykiai geriausiai atitinka žmogaus organizmo poreikius. Kiaušinio baltymas vertinamas kaip baltymo etalonas.

ląstelių sudėtį. Riebalų būtinai žmogus turi gauti su maistu. Jie yra geras energijos šaltinis, dalyvauja termoreguliacijos procesuose, maistui suteikia geras juslines savybes (skonį, kvapą, spalvą), lėtina virškinimą, o tuo pačiu atitolina alkio jausmą. Riebalai aprūpina organizmą nepakeičiamomis riebalų rūgštimis, riebaluose tirpiais vitaminais – A, D, E, K bei pagerina riebaluose tirpių vitaminų įsisavinimą. Be to, aprūpina organizmą sterinais, steroidais, fosfolipidais. Riebalai yra biologiškai aktyvių medžiagų – prostaglandinų, tromboksanų, prostaciklinų ir kt. pirmtakai.

Riebalai

Riebalai sudaryti iš glicerolio ir riebalų rūgščių. Su riebalais žmogus turi gauti polinesočiąsias linolo ir linolero riebiąsias rūgštis, nes žmogaus organizmas jų visiškai nesintetina. Riebalų poreikis priklauso nuo amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo. Pvz. augančiam organizmui linolo rūgšties reikia santykinai daugiau, negu suaugusiam žmogui. Labai svarbus polinesočiųjų ir sočiųjų riebalų rūgščių santykis. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja polinesočiųjų ir sočiųjų riebalų rūgščių santykį 0,5 – 1. Tačiau, kaip rodo Lietuvos gyventojų faktinės mitybos tyrimų duomenys, šis santykis daugeliu atvejų yra 0,3, tik pavieniais atvejais atitinka PSO rekomendacijas.

Su augaliniais riebalais žmogus gauna fitosterinų. Vienas iš jų – betasitosterinas pasižymi hipocholesterineminiu veikimu – mažina cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje. Tiek su augaliniais, tiek su gyvūniniais riebalais gauname fosfolipidų, būtinų įvairioms organizmo struktūroms. Fosfolipidai taip pat pasižymi lipotropiniu veikimu. Su gyvūniniais riebalais žmogus gauna cholesterolio, pasižyminčio širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi skatinančiu poveikiu. Cholesterolio daug randama kiaušinio trynyje, svieste, lašiniuose, fermentiniuose sūriuose ir kt.

Angliavandeniai

Angliavandeniai – tai pagrindinis energijos šaltinis. Angliavandeniai gaunami su augaliniu maistu, išskyrus laktozę – pieno cukrų, kuris gaunamas tik su pienu. Angliavandeniai ne tik energinė medžiaga. Jie įeina į audinių ir ląstelių sudėtį. Angliavandeniai ir jų metabolitai dalyvauja nukleino rūgščių, gliukoproteidų, mukopolisacharidų, kai kurių kofermentų sintezėje.

Angliavandenių atsargos kaupiamos kepenyse ir raumenyse glikogeno pavidalu. Glikogenas virsta gliukoze. Angliavandeniai turi tiekti » 55proc. paros raciono energinės vertės. Angliavandenių perteklius virsta riebalais. Daugiausia angliavandenių žmogus turi gauti krakmolo pavidalu.

 

 

 

Kiaušinių poveikis organizmui

2011-03-30 Autorius:  
Kategorija: Sveikata

Kiaušinius valgyti kasdien sveika
Jeigu šiandien ryte per pusryčius prieš darbą valgėte kiaušinienę, jūs neapsirikote, sako Jungtinių Valstijų mokslininkai, ištyrę vištų kiaušinių maistingumą ir jų poveikį žmogaus organizmui. Apie tyrimo rezultatus praneša Londono laikraštis “The Daily Mail”.Kaip paaiškėjo, “reguliariai vartojant kiaušinius palaikoma gera sveikata, tinkama fizinė forma, aukštas intelektualinis lygis”. Dėl kasdien valgomų kiaušinių, mokslininkų teigimu, svoris nedidėja.Maistingumo požiūriu, kiaušiniai galėtų būti priskiriami prie “supermaisto” – į juos įeina didžioji dalis vitaminų ir mikroelementų, kuriuos šiuolaikinė medicina pataria vartoti žmogui kasdien. Kiaušiniuose daug baltymų, svarbiausių vitaminų D ir B12, seleno ir cholino. Juose taip pat daug įvairių žmogui būtinų amino rūgščių ir antioksidantų.

Kiaušinio trynyje randama kalcio, fosforo, kalio, geležies, chloro, mangano, chromo, cinko, jau minėto seleno.


 

Svorio metimo taisyklės

2011-03-29 Autorius:  
Kategorija: Naujienos, Patarimai, Sveikata

  • Nesilaikykite jokių “žurnalinių” dietų – greitas rezultatas turi daug neigiamų pasėkmių;
  • atsiminkite – Jūsų mitybos planas – tai mitybos planas visam gyvenimui. Tai jokiu būdu ne dieta;
  • Jei versite organizmą badauti, jis reaguos kaupdamas maistines medžiagas. (įsijungs “jo-jo” efektas);
  • valgykite 5-6 kartus per dieną. Jei versite organizmą badauti, jis reaguos kaupdamas maistines medžiagas – juk neaišku kada vėl sugalvosite jį pamaitinti;
  • 30-40 minučių, 2-3 kartus per savaitę kardio treniruotės būtinos. Jei jūs laikotės mitybos plano, tai dar nereiškia, kad Jums galima tinginiauti! (galite pasirinkti fizinį aktyvumą pagal savo temperamentą – nuo jogos iki aerobikos ir t.t.);
  • gerkite pakankamai vandens, tai neleis kauptis natriui, kuris „užlaiko” vandenį organizme. Požiūris „kuo daugiau geri, tuo daugiau tinsti” – neteisingas.

Šios taisyklės galioja laikantis bet kokios dietos.

Kas yra JO-JO efektas:

Organizmas dietą suvokia kaip badmetį, todėl pasibaigus „badui“ jis ruošiasi naujam badmečiui ir sukaupia atsargų (riebalų pavidalu) dar daugiau. Vadinasi, dieta svorį sumažinti galima, tačiau sunkiausia yra išsaugoti sumažėjusią kūno masę.

Kalorijų deginimas

2011-03-20 Autorius:  
Kategorija: Naujienos, Patarimai, Sveikata

Kadangi šios dietos metu patariama sportuoti arba bent jau nepamiršti nors minimalaus fizinio aktyvumo, todėl čia pateiksiu sąrašą įvairių fizinio aktyvumo rūšių ir kaip apskaičiuoti jūsų sudeginamą kalorijų kiekį:

  • Dviratis (minant maždaug 16 km / val):  0.049 x (2.2 x jūsų svoris) x trukmė = vidutiniškai sudeginta kalorijų;
  • Pasivaikščiojimas (maždaug 5 km / val): 0.029 x (2.2 x jūsų svoris) x trukmė = vidutiniškai sudeginta kalorijų;                                                     (arba maždaug 7 km / val): 0.048 x (2.2 x jūsų svoris) x trukmė =vidutiniškai sudeginta kalorijų;
  • Bėgimas (maždaug 8 km / val): 0.06 x (jūsų svoris x 2.2) x trukmė = vidutiniškai sudeginta kalorijų;
  • ( maždaug  11 km / val): 0.092 x (jūsų svoris x 2.2) x trukmė= vidutiniškai sudeginta kalorijų;
  • (maždaug 16 km / val) 0.129 x (2.2 x jūsų svoris) x trukmė = vidutiniškai sudeginta kalorijų;
  • Plaukimas (18 metrų per minutę): 0,032 x (jūsų svoris x 2.2) x trukmė =vidutiniškai sudeginta kalorijų;
  • (50metrų per minutę): 0.088 x (2.2 x jūsų svoris) x trukmė = vidutiniškai sudeginta kalorijų;
  • Pilates: 0.023 x (2.2 x jūsų svoris) x trukmė =vidutiniškai sudeginta kalorijų;
  • Mankšta: 0.049 x (2.2 x jūsų svoris) xtrukmė = vidutiniškai sudeginta kalorijų;

SVARBU! Šioje dietoje mes kalorijų neskaičiuojam, bet čia idomumo dėlei sudėta kad žinotumėt ateityje kiek ten tų kalorijų sudega, žinosit kaip sunku sudeginti vieną nekaltą pyragėli :)

Virškinimo procesui naudojamos kalorijos

2011-03-20 Autorius:  
Kategorija: Sveikata

Iš P.Dukano knygos:

Suvartojus 100 kcal cukraus, tai 7 kcal skiriamos jo suvirškinimui.
Suvartojus 100 kcal aliejaus, tai 12 kcal sunaudojam jo virškinimui.
Suvartojus 100 kcal grynųjų baltymų (kiaušinio baltymo, liesos mėsos), visam tam suvirškint skiriama net 30 kcal.

Valgom ir lieknėjam, taip? :)